Pastarąsias savaites teko matyt, kaip tapo įvairūs žmonės. Kaip gimsta jų kūriniai. Todėl tapydama gamtoj turbūt paskutinį kartą šią vasarą ir aš įamžinau tapymo eigą:

Pirmiausia nusipaišau viską kaip turėtų būt.

Pradedant nuo tamsiausios vietos reikėtų visur susidėt spalvas, bet kaip visada, nieko gero iš to neišėjo.

Čia dar neapdabotas iki galo

Viskas.
Rašykit ką galvojat. Ar ir jus taip dailėj mokė tapyt? Nes mano močiutę mokė pradėt nuo fono (bet čia seniai buvo:)

Atsimenu, kaip prieš 6 metus mus visus, dar mažiukus, ankstų rytą kažkur išvežė. Žinojau, kad kažkokio kelio minėjimas. Tai buvo pirma kelionė, kada išvykom anksčiau nei 6 valandą ryto ir tai buvo didžiausias nuotykis per vasarą. Visi sušalę su tautiniais rūbeliais sėdėjom autobuse. Vėliau buvo visai giedra, graži diena. Bėgiojom palei kažkokį plentą ir dar buvom užtikę apleistą sodybą. Lyg ir dainavom ten liaudiškas dainas ir šokom…neatsimenu. Šitą išvyką brolis prisimena kaip tą, kur pametė savo naują kepurę, o aš - kaip tą, iš kurios parsivežiau kažkokį atviruką su žmonių rankom ir Lietuvos Latvijos ir Estijos vėliavom.

Kas ten per šventė, kam tos vėliavėles, ko mes trenkėmės taip toli ir kodėl tada dainavom ant kažkokio plento, kur nebuvo nei vieno žiūrovo, tada niekas nepasakė, nes visiem viskas buvo aišku, o aš, mažas vaikas, laukiantis 5 klasės, tik žinojau, kad

turbūt kažkas svarbaus, nes vakare tą šventę rodė per žinias.